- žlūgis
- 1 žlū̃gis sm. (2) Jn(Kv), NdŽ, Als, žlugis LBŽ 1. CII48, P, D.Pošk, N, MitII138, LFIII272 žr. žliūgis 1: Žlū̃giai apėmė žemę, daržų nebibūs Šts. Šiemet nu pat pavasario žlū̃giai pradėjo augti Šv. Virė visokias ravėjas, jei koso, verda žlūgiùs Sd. | prk.: Altenburgui rodės, visus tus žlūgius senovės reikią ravėti laukon, kad naujoji tikyba (katalikybė) augti galėtų S.Dauk. 2. LBŽ žr. žliūgis 2. 3. S.Dauk žr. žliūgė 4.
Dictionary of the Lithuanian Language.